Kategorija: Kolega kolegai

Kolegė Rima Valiuvienė dalijasi konspektu: Simbolizmas. Simbolizmas, kaip meno kryptis, susiformavo XIX a. pabaigoje. Lietuvoje simbolizmas prasidėjo vėliau – apie antrąjį XX a. dešimtmetį. Lietuviams didelį poveikį darė rusų simbolistai. Ši literatūros kryptis paneigia racionalizmą, yra įvardijama kaip viena pirmųjų modernizmo krypčių, kuriai būdinga romantizmo idėjų tąsa. Daug panašumų simbolizmasturi su neoromantizmu, impresionizmu. Pagrindiniai simbolizmo bruožai: […]

Kolegė Rima Valiuvienė dalijasi konspektu: Situacija. Paskutinis Salomėjos Nėries eilėraščių rinkinys nebuvo išleistas nei tokios sudėties, nei tokio pavadinimo, apie kokį poetė svajojo. Karo metų lyrika buvo išleista ideologiškai perdirbta ir pakoreguota pavadinimu „Lakštingala negali nečiulbėti“. Nieko keista, nes poetė, nors ir kolaboravo su sovietine valdžia, tai valdžiai nurodinėti negalėjo. Paskutinis rinkinys, kokio pageidavo […]

Kolegė Rima Valiuvienė dalijasi konspektu: Ši literatūros kryptis Lietuvoje siejama su XX a. pradžia, kai buvo gajos romantizmo idėjos ir vyravo realistinis aprašymas, atsirado impresionizmo ir simbolizmo apraiškų. Neoromantizmas dažnai įvardijamas kaip romantizmo tąsa ir modernizmo pradžia. Visa tai buvo susiję su problemiškesniu, modernesniu požiūriu į kūrybą, tautiškumo idėjų sklaida, idealizmu, jaučiamu ilgesiu dėl to, […]

Kolegė Rima Valiuvienė dalijasi konspektu: Česlovas Milošas gimė Lietuvoje, bet 1937 m. išvyko į Lenkiją. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo Lenkijos diplomatinėse atstovybėse Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Prancūzijoje, kur 1951 m. ir apsigyveno. Nuo 1961-ųjų gyveno ir dirbo JAV. Poeto pašaukimas. Anot Č. Milošo, lyrika – tikrovės ieškojimas, prilygstantis tiesos paieškoms, laikotarpio liudytoja.XX a. vidurys […]

Kolegė Rima Valiuvienė dalijasi konspektu: Reformacijos sąjūdis ir Lietuva. XVI a. Europoje pradėjus reikštis reformacijos sąjūdžiui, siekusiam reformuoti katalikybę, susidarė sąlygos rašytinei lietuvių kalbai plisti, nes protestantizmo įkūrėjas Martynas Liuteris reikalavo tikėjimą skleisti tauti̇̀nėmis kalbomis. Tačiau to meto katalikiškoje Lietuvoje kalbinė situacija rašytinei gimtajai kalbai nebuvo palanki: išsilavinusių žmonių rašto kalba buvo lotynų, tarpusavio susikalbėjimo […]

Kolegė Rima Valiuvienė dalijasi konspektu: Biografija. Marcelijus Martinaitis gimė Paserbentyje 1936 metais. Jis svarbus ne tik lietuvių lyrikai, bet buvo ir literatūros, tautosakos tyrinėtojas, eseistas, publicistas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas. Poetas visoje kūryboje liko ištikimas kaimiškajai prigimčiai, savo ištakoms – žemdirbio kultūrai. Kaimiškosios kultūros atspindžiai. M. Martinaitis į literatūrą atėjo iš kaimo, kuriame svarbiausios agrarinės kultūros […]

Kolegė Rima Valiuvienė dalijasi konspektu: Justinas Marcinkevičius (1930–2011) – vienas žymiausių XX a. antrosios pusės lietuvių kūrėjų (poetas, prozininkas, dramaturgas), vertėjas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, aktyvus visuomenės veikėjas. Nuo vaikystės lydėjusi žemdirbių kultūra, sakralumas formavo poeto humanistinius idealus, lituanistikos studijos – profesionalumą, moralumas – prasmingą egzistenciją. Tautos poetu vadinamas kūrėjas tekstais ir gyvenimo pavyzdžiu atskleidė begalinę […]

Kolegė Rima Valiuvienė dalijasi konspektu: 1930 m. gimė Važatkiemio kaime, Prienų rajone. Baigęs Vilniaus universitete lietuvių filologijos studijas, dirbo įvairiose redakcijose, organizavo literatūrinį gyvenimą, bet greitai atsidėjo tik literatūriniam darbui. Šeštojo dešimtmečio viduryje Just. Marcinkevičiaus kūryba lyg ir atitiko socialistinio realizmo reikalavimus, bet septintojo dešimtmečio pabaigoje poetas pradėjo tolti nuo oficialiosios ideologijos, […]

Kolegė Rima Valiuvienė dalijasi konspektu: Maištininkų karta. Aidas Marčėnas (g. 1960), kaip ir S. Parulskis bei G. Grajauskas, priklauso tai lietuvių poetų kartai, kuri gimė XX a. 7-ajame deš. ir užaugo klausydama maištingos roko muzikos, todėl šie kūrėjai linkę save laikyti maištininkais, nes, anot jų pačių, nepretenduoja į viešai pripažintus menininkus. Nepriklausomybės laikų […]

Kolegė Rima Valiuvienė dalijasi konspektu: Laikotarpio apibūdinimas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui žmoniškumas ir įprastos moralės normos pradėjo griūti. XX a. vid. kūryba buvo vadinama katastrofų literatūra. Ji ieškojo tinkamo turinio ir raiškos žodžiams ir išgyvenimams perteikti. Katastrofų literatūra Lietuvoje kasdieniškai liudijo apie totalitarizmo nusikaltimus arba ieškojo ironiško, modernaus kalbėjimo būdo. Kūrėjai neatsisakė tautinių […]