Modeliuoju pilnatvę (Rimvydas Stankevičius. „Diktantai sielai”)

Modeliuoju pilnatvę Man patiktų šitas ruduo. Patiktų šitie iki kaulų smegenų prasiskverbiantys vėjo gūsiai, ši lipni tamsa, apgulanti tave it skėrių tuntas, šie įstriži lietūs, neleidžiantys užmiršti, kad sieloje esi benamis… Bet būtinai dar reikėtų elegantiškų mąslių vyriškių, pėdinančių gatve pro šalį, ilgais odiniais lietpalčiais, kuriuose atsimuštų žibintų švie­sos. Būtinai […]

Kalėdų stebuklas (Rimvydas Stankevičius. „Diktantai sielai”)

Kalėdų stebuklas Tai – noras melstis neprašant ir neatgailaujant. Tai – Čaikovskio „Spragtukas” žvakių šviesoje. Tai – jaukumas, sugebantis prasi­veržti netgi pro raudonų šventinių maišų, holivudinių Senių Šal­čių ir šleikščiai saldžių „Jungle Bells” barikadas. Tai – į vaikystę, į svajones ir net į tai, ko neturėjai, grąžinantis spygliukų kvapas. Tai […]

Verta (Rimvydas Stankevičius. „Diktantai sielai”)

  Verta Verta visą naktį nemiegoti, vartytis staiga nepatogiu tapusiame guolyje ir žvelgti į linguojančius medžių šešėlius, atsispindinčius sienoje. Verta pavargusiomis bemiegėmis akimis pamatyti dangaus brėkšmą ir tingiai rengtis į darbą. Verta namuose pamiršti banko kortelę, kad dieną liktumei be pietų ir pajustumei, ką reiškia iš tiesų norėti valgyti. Verta […]