Kategorija: Kolega kolegai

Žymūs lietuviai evangelikai( M. Mažvydas, K. Donelaitis ir kt.)

Kai nuo postmodernistinių mišrainių tampa atgrasu, norisi gryno maisto. Imu skaityt naują Juozo Apučio knygą „Vieškelyje džipai“. Ir štai gaunu duonos ir vandens, ir duona dar patepta medumi. Džiaugiuosi, kad novelių rinkinys storas, fundamentalus, kad ne kartą atsiversiu, kai būsiu pamiršusi, kaip gali skambėti lietuvių literatūros kalba. „Vieškelyje džipai“ – […]

<…>Kai dėl Salomėjos Nėries atminimo įamžinimo, tai, man rodos, paminklo jai Lietuvoje nėra – juk paminklu nepavadinsi V. Vildžiūno kamerinio pobūdžio galvutės prie šv. Kotrynos bažnyčios. Tiesa, yra jos vardo mokyklų. Neseniai aš pati rašiau, kad tokios nevienareikšmės biografijos žmogaus, kaip Nėries,vardu mokyklų vadinti nederėtų, bet tai jau mokyklų bendruomenių […]

<…>Bet ir tai ne visa tiesa. Be „Iliados“ iliustracijų, Rudnosiuko bei peliukės Micės nuotykių, jau ankstyvojoje vaikystėje mano vertybines nuostatas formavo „Eglėje žalčių karalienėje“ tiesą bylojanti gegutė, likimiški Sigutės ir karvytės santykiai ar sniege pėdų nepaliekanti ragana. Tad ne aš atradau Salomėją Nėrį, o Salomėja Nėris atrado mane labai anksti, […]

<…>Turint tai galvoje, kyla dar viena idėja – androginiškosios meilės, kurią savo „Puotoje“ kaip neįveikiamos žemiškosios bei kūniškosios meilės vaizdinį aprašo Platonas, Aristofano lūpomis teigdamas, kad dauguma paleistuvių yra šios androginiškos kilmės, beviltiškai ir aistringai geidžiantys savo antrosios pusės. Nes androginiška meilė, kuri romane „Miegančių drugelių tvirtovė“ pateikiama kaip tobulos, […]

<…>Apskritai ji buvo labai uždaras žmogus. Pernelyg uždaras, kad viešai gailėtųsi. Be abejo, ji tada labai susikrimto, bet burtas jau buvo mestas. Vadinasi, reikia važiuoti į Maskvą. Tragiškas buvo ir tas važiavimas. Kai traukinys kirto Lietuvos – Baltarusijos sieną, Salomėja Nėris griežtai atsisakė važiuoti toliau. Korsakas tokį jos elgesį motyvavo […]

Alfonsas Nyka-Niliūnas, apibūdinęs Joną Aistį kaip tylų lietuvių poezijos modernizuotoją, teigia, kad, be viso kito, Aisčio modernumą liudija ir „naujas visais laikais mūsų poezijoje populiaraus santykio su gamta ir aplinka traktavimas“ (Nyka-Niliūnas, 1996, 67). Lietuvių poezijos tyrinėtojai ne kartą yra užsiminę apie „kitokį“ gamtos vaizdavimą šio poeto kūryboje. Pats Nyka-Niliūnas, […]

<…>Tik pavarčiusi brolio duotus perrašymui rankraščius, tuojau jais ypatingai susidomėjau. Tai buvo “Altorių šešėly” I tomas. Jau po kelių puslapių pamačiau, kad romano eiga autobiografinė. Klieriko Vasario, vyriausiojo veikėjo, būdo bruožai bei išorė atitiko mamos nupasakojimams apie mūsų anuometinį jaunutį klieriką Vincentą, dabartinį Putiną. Mano spėjimus dar labiau patvirtino beveik […]

Radausko aktualumas. Jis – grynas Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio produktas ir to periodo literatūros epigonas: poetai, kurie rašo, rašys po jo, galės duoti ką nors naujo tiktai perlipdami per jį, bet ne apeidami aplinkui. Radauskas – toliausiai nuėjęs mūsų „klasikinės“ poezijos formulavime, jos eksperimentuose ir formalinėse avantiūrose, kartu likdamas ištikimas „klasiškam“ […]

Pasakojimo, refleksijos postūmiai rinkinyje „Sankirta“ gali būti istorinė asmenybė (pvz., ispanų konkistadoras Orellana), dailės, muzikos kūriniai (V. van Gogh’o arba P. Brueghelio paveikslai, A. Vivaldi muzika), kokie nors asmeniniai prisiminimai (tėvo, motinos, draugų likimai, kurie, beje, artėjant prie „ribos“, atrodo kur kas svarbesni nei anksčiau). Kultūros, istorijos pasiūlyti modeliai (F. […]