Kategorija: Kalbėjimas

Amžinosios vertybės lietuvių literatūroje (V. Krėvė, J. Savickis, J. Biliūnas) Žmogus, rašydamas savo gyvenimo knygą, visuomet ieško išminties, kurios galėtų pasisemti. Ją individui neretai suteikia filosofų, mąstytojų, išminčių mintys ir pamąstymai. Tačiau dar vienas šaltinis, suteikiantis žmogui išminties, yra literatūra, kurioje nesunkiai galima atrasti unikalių minčių, palyginimų ir pamokymų, kuriais […]

Literatūra – būdas pažinti pasaulį ir save „Ne tas rašytojas originalus, kuris niekuo neseka, o tas, kuriuo neįmanoma sekti”,  kalbėjo prancūzų filosofas Fransua Renė Šatobrianas. Ir jis buvo visiškai teisus. Unikalumo įmanoma pasiekti kuriant ne matematiškai, pagal formules, o išgyvenant, išjaučiant save, sau tekusius išbandymus, susipažįstant su savimi. Šią dogmą […]

Amžinosios vertybės lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, J. Aputis, K. Donelaitis) Vertybė – tai bendras elgesio principas, pateisinantis konkrečius veiksmus ir tikslus. Vertybės yra bendri elgesio standartai, išreiškiami socialinėmis normomis. Individai, pripažįstantys tas pačias vertybes, gali nesutikti dėl konkrečių normų, įkūnijančių tas vertybes. Jos lemia objektų ir elgesio pasirinkimą, todėl jų […]

Ar didžiausia teisėja – sąžinė? Labai dažnai mes susiduriame su dilemomis, kurie poelgiai yra teisingi, o kurių geriau daryti nereikėtų. Dažnai mums padeda ir sąžinė, kuri stengiasi iš visų jėgų mus priversti moraliai nenusižengti priimant sunkiausius sprendimus. Religingi žmonės žvelgdami į savo poelgius dažniausiai remiasi išpažįstamo tikėjimo dogmomis bei tiesomis. […]

Amžinosios vertybės lietuvių literatūroje Vertybės – tai tam tikros moralinės nuostatos, pagal kurias žmonės gyvena, dirba, kuria šeimą ar valstybę. Vertybių svarba žmogaus gyvenime yra ypač didelė. Ateitis ir geras gyvenimas užtikrintas tiems, kas jų paiso ir jas puoselėja. Tačiau kiekvienam iš mūsų žodis „vertybė“ duoda skirtingą reikšmę ir suvokimą. […]

Kuo tautos praeitis svarbi dabarčiai?  ( Donelaitis, Biliūnas, Marcinkevičius)                 Kiekviena tauta turi savitą praeitį- istoriją, kuri išugdė žmonėse kultūrą, papročius, tradicijas, dvasines vertybes. Tačiau laikui bėgant atrodo, kad į tautos istoriją vis dažniau yra numojama ranka. Naujosios kartos nebeturi jokio susidomėjimo praeitimi, ir apskritai nebepaiso nusistovėjusių normų, vertybių. „Praeitis […]

Pasak Aušros Tamaliūnaitės,  pačios vertybės reikšmė, rodos, nebūtų tokia plati, jei šioje srityje neatsivertų labai ryški galimybė „būti savimi“ – trumpai tariant, vertybes, arba tai, kas yra svarbu, kiekvienas daugiau ar mažiau nusistato pats. Vienam žmogui nuoširdumas yra vertybė, kitas priešingai jo nevertina, o vertybe laiko visai skirtingą reiškinį, pavyzdžiui, […]

Kūryba gimsta iš kančios (Balys Sruoga ir Antanas Škėma) Kūryba yra būdas išreikšti savo mintis ir jausmus, aprašyti ir kitiems žmonėms perduoti žinias, savo gyvenimo patirtį. Dažnas spėlioja, iš kur atsiranda tas noras kurti, kas įkvėpia rašytoją. Retai kada kūryba kyla iš ramios, savimi pasitikinčios ir laimingos asmenybės, kuriai gyvenime […]

Psichologinis vaiko paveikslas XX a. lietuvių literatūroje Šatrijos  Ragana,  Jonas Biliūnas    Vaikystė – labai spalvingas gyvenimo etapas, kuris yra itin tampriai susijęs su tolimesne kiekvieno žmogaus ateitimi. Be pozityvumo ir grožio daigų negalima žmogui išeiti iš vaikystės į gyvenimą, be grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią. Iš tiesų […]

  JAUNO ŽMOGAUS VERTYBIŲ SISTEMA LIETUVOS LITERATŪROJE (Jonas Radvanas, Kristijonas Donelaitis, Jonas Biliūnas) Vertybės yra kiekvieno žmogaus individualus suvokimas, kuris pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje. Šeima, aplinka, papročiai, tradicijos kiekvienam iš mūsų padeda susikurti unikalią ir individualią savo vertybių sistemą. Tačiau lemiamą žingsnį vertybių prioritetuose padedame kiekvienas savarankiškai, pasirenkame tai, kas […]